Laiko kelionės ir fizika

Laiko kelionėms tampant varomuoju serialo Lost motyvu, verta iš naujo panagrinėti fizikoje sukauptas žinias apie šį fenomeną. Visi žinome, kad iki šiol teorinėje fizikoje yra tik hipotetinė kelionių laiku galimybė. Iš esmės dauguma fizikinių teorijų šiam dalykui neprieštarauja ir teigia, kad kelionės laiku yra teoriškai įmanomos. A. Einšteino bendroji reliatyvumo teorija yra savotiškas pradžiamokslis apie šį gana įdomų dalyką.

Norint geriau suvokti keliones laike, reikia pirmiausia žinoti keletą svarbių momentų. Šios svetainės lankytojai domisi, ar laiko kelionės yra susiję su geografine tam tikro objekto padėties kaita. Teorinėje fizikoje erdvė ir laikas yra neatsiejami vienas nuo kito ir vadinami vienu terminu – erdvėlaikiu. Erdvėlaikis apjungia erdvės ir laiko koordinates į vieną visumą. Nors mes esame pripratę prie trimačio erdvės suvokimo, tačiau erdvėlaikį galima suvokti kaip keturmatę sistemą, nes laikas tampa papildomu matu. Pagal reliatyvumo teoriją, laikas negali būti atskirtas nuo trimatės erdvės, nes jis priklauso nuo objekto judėjimo greičio (šviesos greičio atžvilgiu) ir nuo gravitacinės jėgos stiprumo. Taip pat nereikia pamiršti vieno svarbaus dalyko, kad fizikinis kūnas gali egzistuoti dvejopu pavidalu – taškiniu arba materialiuoju ir gali turėti bangos savybių. Norint, kad kūnas virstų banga, reikia milžiniško elektromagnetinio lauko, kuris privertų kūną judėti greičiau už šviesos greitį.

Teorinėje fizikoje kelionės laiku ir erdve neatsiejamos nuo dar vieno svarbaus termino – kirmgraužų. Fizikoje kirmgrauža yra hipotetinė erdvėlaikio savybė, kuri bendru atveju yra kelio sutrumpinimas per erdvę ir laiką. Kirmgrauža paprastai turi dvi angas, kurios yra sujungtos vienu tuneliu. Jeigu ja galima keliauti abiem kryptimis, tuomet fizikinės dalelės gali „keliauti” nuo vieno kirmgraužos galo iki kito, pereidamos šį tunelį. Iki šiol nėra jokių įrodymų, paremtų stebėjimais, kad kirmgrauža realiai egzistuotų, nors bendroji reliatyvumo teorija leidžia erdvėlaikiui ją sukurti. Pavadinimas „kirmgrauža” kyla iš šio reiškinio paaiškinimo. Įsivaizduokime kirminą ant obuolio, kuris gali nukeliauti nuo vienos jo pusės iki kitos dvejopai: keliauti obuolio paviršiumi iki kitos jo pusės, arba kirminas gali sutrumpinti savo kelią grauždamasis per obuolio centrą. Tokia pati analogija susijusi su keliautoju, kuris „kirstų kelią” kitoje visatos pusėje naudodamasis hipertuneliu. Norint „atidaryti” kirmgraužą, reikalingi milžiniški energijos kiekiai, būtinas labai aukštas elektromagnetinis laukas ir didžiulė gravitacijos jėga. Astronomijoje žinomos juodosios skylės veikia panašiu principu. Traukia į save viską, ir kažkur „išspjauna”. Tas kažkur galbūt yra kita erdvė ir kitas laikas, o galbūt ir kita paralelinė visata.

Suvokus šias fizikines žinias, galima aiškiau interpretuoti seriale Lost vykstančius reiškinius. Bet kokiu atveju fizikinio kūno judėjimas laike yra susijęs su jo geografinės padėties kaita. Tik šitas dalykas gali būti dvejopas. Jei naudosime kirmgraužų modelį, tuomet galime panagrinėti vieną pavyzdį. Paimkime ta vargšą eksperimentinį triušį ir perkelkime jį tarkim penkiomis minutėmis į ateitį. Jį galima perkelti į tą pačia vietą, kurioje jis yra, tačiau į kitą laiką. Tokiu atvejų kirmgraužos erdvinis įėjimas ir išėjimas sutaps, tačiau skirsis laiko įėjimas ir išėjimas. Ir remiantis fizikinėmis teorijomis, kurios teigia, kad įvaldžius laiko ir erdvės keliones, galima bus keisti erdvines ir laiko koordinates kaip tik nori, visiškai įmanoma suprogramuoti, kad triušis atsirastų ateityje po penkių minučių ne toje pačioje vietoje, o tarkim metru toliau nuo išsiuntimo vietos. Benui perkėlus salą, mes matėme kaip jis atsidūrė Tuniso dykumoje, nes būtent ten atsivėrė kirmgraužos išėjimas. Benas persikėlė tiek laike, tiek erdvėje. Yra rimtesnis klausimas su pačia sala. Kur Benas ją perkėlė, kad jos neliko vandenyne. Juk logiškai mąstant ji kaip fizikinis kūnas neturėjo išnykti. Dabar mes matome chaotiškus serialo herojų keliavimus laike. Čia viskas yra aišku, paprasčiausiai yra paleistas kažkoks ciklinis mechanizmas, kuris įtakoja tokius šuolius per laiką. Norint suvokti salos kaip materialaus kūno išnykimą iš vienos vietos ir persikėlimą į kitą vietą, reikia mąstyti kitaip. Savaime aišku, kad Benas tikrai perkėlė salą ne iš Ramiojo vandenyno ir tarkim Atlanto vandenyną. Pagal fizikines teorijas, galimas begalinis kirmgraužų kiekis, kuris gali jungti ne tik skirtingas erdves bei laikus, bet ir skirtingas visatas arba paralelinius pasaulius. Galimas dalykas, kad sala buvo perkelta į kitą matmenį arba yra dar viena teorija, kad sala paprasčiausiai egzistuoja kirmgraužos viduje, t.y. ji yra paslėpta nuo aplinkinio pasaulio ir „kabo” kažkur hipererdviniame tunelyje, pavadinkim taip, kad įėjusi į tunelį, bet neišėjusi iš jo. Panašu ir tai, kad sala po perkėlimo nėra užsifiksavusi tam tikrose koordinatėse, o chaotiškai juda iš vienos kontinuumo vietos į kitą. Panašu, kad ponia Howking yra apskaičiavusi, kad norint „pagauti” salą, Benas turi 70 valandų, nes po to koordinatės labai stipriai pasikeis. Pati sala ko gero yra milžiniška laiko mašina, kurios gelmėse glūdi labai galingos energijos šaltinis, leidžiantis daryti tokius fokusus.

Telieka laukti tolimesnių Lost serijų tikintis atskleisti kuo daugiau šio serialo paslapčių.

Pabaigai pateiksiu skaitytojų vertinimui nedidelį filmuką iš youtube, kuriame gana vaizdžiai parodyta, apie ką kalbėjau šiame straipsnyje.