Paskutinė matyta Lost serija buvo pakankamai geras įvadas į labai įdomią būsimą seriją, kuri manau bus kupina misticizmo, o kartu ir gana geras pamąstymas apie laiko keliones. Pusiau komiškas Hurlio ir Miles pokalbis apie laiko paradoksus ir galimus iškraipymus buvo esminis dalykas, kuris gana gražiai sudėliojo akcentus ant nežinomųjų. Nors Lost kūrėjai stengiasi serialo gerbėjus panardinti į spėjimus ir nežinią, tačiau visgi pasitvirtina viena esminė tiesa – laiko kelionės pasaulyje yra labai plačiai diskutuojama tema, todėl joje sunkoka būtų išrasti kažką naujo ir nenuspėjamo, ko nežinotų vidutiniškai apsiskaitęs serialo žiūrovas. Šį kartą gana prasmingai buvo paliestas taip vadinamas atsiminimų apie ateitį fenomenas ir dabarties suvokimas laiko tėkmėje. Hurlio ir Miles pokalbyje buvo gerai pastebėta, kad dabartis bet kuriam žmogui yra ten, kur jis tuo metu yra. Ėjiko straipsnyje jau tai buvo aptarta, kad 2007 metai Dharma laikuose atsidūrusiems lostams jau nėra ateitis, o patirta praeitis, nei jie tai jau matė, nors atsimena kaip ateitį. Esminis dalykas bet kurioje problemoje yra tam tikros konstantos turėjimas. Iš ateities į praeitį papuolusiems lostams esminė konstanta yra jie patys, nes nuo jų buvimo tam tikrame laiko momente ir priklauso dabartis. Tradiciniame gyvenime mes pripratę, kad laikas teka viena kryptimi ir mes viską matuojame trimis matais – praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Lost seriale šis dalykas yra pateiktas kiek kitaip. Čia žmogus gali keliauti laike tiek pirmyn, tiek atgal, taip įnešdamas savotišką chaosą į nuoseklią laiko tėkmę. Ir kas svarbiausia, kad Lost pasaulyje išnyksta trijų laiko matų pasaulio sąvoka – yra tik esamu laiko momentu suvokiama dabartis. Lost seriale galimi atsiminimai ne tik apie praeitį, bet ir apie ateitį.
Taip pat reikia suvokti dar vieną labai svarbų dalyką, kad istoriją keisti visgi įmanoma, tačiau jos pakeitimas bus realiai suvokiamas tik tam asmeniui, kuris ją keis, nes visi kiti asmenys, kurie papuls į tą keitimo spektrą automatiškai bus perprogramuoti naujam istorijos vingiui. Istorijos keitėjas yra kaip konstruktorius, o aplinka kaip konstrukcijos dalelės. Ričardas Alpertas gana aiškiai pasakė, kad Benas neatsimins, kas į jį šovė. Jo atmintis arba natūralus vystymosi ratas bus pakeisti. Nors ir banalus bei nuvalkiotas pavyzdys, tačiau laiko paradoksai ir galimi keitimai yra labai panašūs į filmo Matrica scenarijų. Pasaulyje vyksta nuolatinis sistemos atsinaujinimo ir spragų užpildymo procesas. Garsusis Cerberis ko geri tikrai yra savotiška to proceso apsaugos priemonė.
Lost kūrėjai kol kas nepriėjo prie vieno gana įdomaus dalyko. Ar gali tas pats asmuo keliaujantis laike sutikti pats save, ar tai bus savotiška apsauga, kuri neleis tam įvykti. Savotišką įvadą į tai mes jau matėme, kuomet vyko salos šuoliai laike ir Lokas pamatęs šviesos stulpą kylantį į dangų, suprato jog ten jis daužo liuko dangtį ir Desmondas įjungia apšvietimą. Lokas tada visai neparodė noro eit ir pažiūrėt į tą sceną iš šalies, nors puikiai suprato, ką ten pamatys. Tačiau esminis klausimas toje scenoje yra – kiek tuo metu Lokų buvo saloje – vienas ar du? Ko gero visgi ne vienas. Tuomet kyla dar vienas klausimas – kurio Loko realybės suvokimas yra tas teisingasis? To kuris daužo liuko dangtį iš nevilties, ar to, kuris stebi save daužant tą liuką? Tas pats dalykas galioja ir Sojeriui, kuris blyksnių metu stebėjo Klare gimdymą ir matė Kate prie jos, tačiau irgi kaip Lokas nedrįso pasirodyti. Tuo momentu saloje buvo ir dar jokių laiko šuolių nepatyręs kitas Sojeris, greičiausiai miegantis savo palapinėje arba skaitantis knygą. Tai bent teoriškai įrodo skirtingų laiko juostų egzistavimą, kuriose konstanta yra visgi tas pats žmogus, kuris yra tam tikrame laiko tarpe.
Nelendant į praeitį, paprastesnis pavyzdys. Mes matome Dharma laikus ir pavadinkim taip 2007 metus, kuriuose nukritęs Ajira lėktuvas. Tiek viename, tiek kitame laiko momente yra po Beną. Vienur jis mažas berniukas, kitur jau suaugęs vyras. Kuo daugiau pradedi gilintis į laiko peripetijas, tuoj daugiau klausimų kyla. Esminis visgi dalykas, konstantos turėjimas, kad visiškai nepasiklysti. O konstanta esame mes patys tam tikrame momente ir nesvarbu, kad sugebame prisiminti ateitį.
straipnis įdomus, visgi, kadangi mano studiju objekte fizikos labai daug, tai norėčiau išsakyti savo nuomonę apie “laiko tėkmę”. Fizikoje apskritai sąvoka “laiko tėkmė” yra nesusipratimas.Kitaip tariant, fizikams laikas nei bėga, nei teka, jis tiesiog yra. Laiko tekėjimo pavadinime yra vidinių prieštaravimų. Tekėjimas arba bėgimas reiškia judėjimą. Prasminga kalbėti apie fizinio objekto judėjimą, strėlės ar akmens judėjimą ore, upelio tekėjimą – vandens judėjimą laike kranto atžvilgiu. Bet kieno atžvilgiu teka ar bėga laikas? Kitos judėjimo rūšys vienus fizikinius procesus sieja su kitais, o laiko tėkmė sieja tik laiką su juo pačiu. Klausimas „Kokiu greičiu bėga laikas?“ parodo jo absurdiškumą. Atsakymas „Sekundė per sekundę“ juk nieko nepasako. Taigi, fizikams laiko tekėjimas yra nerealus, nors pats laikas yra realus kaip ir erdvė. Taigi galbūt dėl to seriale lost ir parodoma, kad įmanoma ir atsimint ateiti, kad ir kaip tai keistai skamba. Pabaigai tik pacituosiu garsujį tavo Albe bendravardį Albertą Einšteiną: „Praeitis, dabartis ir ateitis tėra tik iliuzijos, nors ir atkaklios.“ o tėkmė tėra žmonių susigalvota, kad būtų papraščiau gyventi.
Tai apie ka raso Albe ir Tadas, ir zinoma serialo kuryba, nera ju paciu igytas tiesioginis patyrimas, tai daugiau moksliniu apskaiciavimu, apmastymu, isivaizdavimu isdava. Todel nenuostabu kad kiekvienas turime savo to paties ivyko supratima. Man artimos yra cia pasisakiusiuju mintys, kad realiai egzistuoja tik dabartis ir ta nekintoma zmogaus esme, kuris yra ir praeity ir dabarty ir ateity. Ir svetimas serialo kureju pateikiamas mitas, kad tam, kad atsidurti kitame laiko ismatavime pakanka daugiausiai fizinio veiksmo-rato pasukimo, ar matematiniu paskaiciavimu, ir visai nedaug skiriama demesio vidinei veikeju transformacijai ir suvokimui ka, kaip ir kodel jie turi daryti. Ismintingasis zino ir supranta savo zodziu ir veiksmu pasekmes. Kazin kodel Kate buvo suteikta garbe nuspresti uz Bena ar jis ,vaizdziai tariant gyvens tik metus, bet kaip gulbe, ar simta metu, bet tapes juodu varnu. Ar tai nera saves, savo kelio praradimas ir laukiantis neisvengiamas atpildas? Pamatysim, ir toliau svarstysim :) Man patinka kad sis, kad ir komercinis filmas, suteikia ‘maisto’ pojuciams, praplecia akirati, skatina domietis nekasdieniskais dalykais.
Na del paskutinio pastebejimo tai- dziugu yra tai, kad komercija ir scenarijaus eiga visgi rupinasi skirtingi zmones :)
Mane dar nuo paauglystes domino viskas, kas susije su senovinemis civilizacijomis, misticizmu, laiko kelionemis, ju paradoksais, saikingu fizikos supratimu, todel serialas Lost yra labai puiki proga visa tai dar karta permastyt, patirt is naujo, pamatyt kazka neatrasto. Tikrai pagarba serialo kurejams, kurie ne tik lipdo komercini produkta, bet daro tai tikrai gana profesionaliai, intelektualiai ir patraukianciai.
dekui uz rimta straipsni.
na, del praeities keitimo ir konstravimo cia slidziausias dalykas, bet pritariu, kad Lost tuo pasinaudos ir pasitvirtins faktas, Ajira keleiviai randa sala tokia kokios nemate lostai ankstesniuose sezonuose. Visgi kol kas akcentuojama tiesa “kas buvo tas buvo”, koki Bena jie pazinojo, toks ir jis taps ir t.t. Sios dvi tiesos man kol kas priestarauja viena kitai. (na gal del to, kad as nesu is tu vidutiniskai apsiskaiciusiu)
taip pat nelabai supratau palyginimo su Ricardu Alpertu.
Jauciasi kad Albe nuo seno domisi sia tema ir isnagrinejes daugeli saltiniu isvede savo laiko savokos supratima As daugiau linkes i filosofija, t.y domina klausimai ne ‘kas’ o ‘kodel’. Uzsikabinau uz Baltijos minties del Keites ypatingo vaidmenas, sprendziant Beno mazojo likima. Jei pats serijos pavadinimas teigia apie negriztamus dalykus- kas buvo, tas buvo- tai , mano galva, visai nesvarbu kas padetu tiems ivykiams issirutulioti. Ir ne asmuo cia svarbus, o pats tolimesnio Beno ‘kelio’ neisvengiamumo principas. Truputi nejauku jaustis sraigteliu istorijos tekmeje, bet savoka – yra taip, kaip turi buti- kol kas matom akivaizdiai. Zinoma, pagal desninguma, asmeni, dalyvaujanti tokiame virsme, irgi turetu paliesti atpildo seselis, todel bus idomu, ar Katei, Sojeriui kazkaip atsilieps sis sutikimas su ‘kitu’ lyderio Alperto iskeltomis Beno gyvybes gelbejimo salygomis.
Cituoju: “…Lokas pamatęs šviesos stulpą kylantį į dangų, suprato jog ten jis…” . Taigi, norejau pataisyti – tai nebuvo Lokas, tas, kuris pamate sviesos stulpa . Idomu, kad pasidalinat savo samprotavimais su kitais, bet kiek skubotai