Juoda ir balta

Pasižiūrėjus paskutinę penktojo Lost sezono seriją tapo aišku, kad eilinį kartą niekas neaišku. Lost laikosi savo sėkmės formulės ir žiūrovą laiko nuolatinių spėlionių ir nežinomybės būsenoje. Serija tikrai stipri ir sukelianti daug minčių. Esminis dalykas, kuris paaiškėjo sezono finale, kad mes galų gale įsitikinome, kad mįslingasis Jakobas tikrai egzistuoja ir kad absoliuti dauguma teorijų apie tai, kas ten sėdėjo toje trobelėje yra nieko vertos.

Daugeliui Lost fanų pagrinde kyla esminis klausimas, kas bus toliau? Kas atsitiks po vandenilinės bombos susprogdinimo po stotimi Swan. Atsakymą mes kaip ir žinome, kaip ir ne. Žinome, kad stotis Swan visgi buvo pastatyta, žinome, kaip buvo susidorota su Dharma, tačiau visai neaišku, kas nutiks incident išgyvenusiems lostams. Šį kartą palikime šią temą ir panagrinėkime kur kas svarbesnį dalyką – Jakobo ir jo antipodo kilmę, tikslus bei veiklą.

Pokalbis tarp Jakobo ir jo antipodo stebint atplaukiantį Black Rock laivą, verčia kitaip pamąstyti apie salos kilmę. Atrodytų, kad Lost sala yra tartum šių dviejų esybių sukurtas mini pasaulis, kuriame šios dvi būtybės žaidžia žmonių gyvenimais. Sunku pasakyti, kad visgi yra Jakobas ir jo antipodas. Manau, kad tai nežmonės, bent jau ne tokie žmonės, kuriuos mes įpratę matyti. Galbūt tai aukštesnės nežemiškos rasės palikuonys, likę žemėje ir savotiškai pasislėpę tiria žmones. Sunku pasakyti, ar jų apranga simboliškai įprasmina juoda ir balta, gėrį ir blogį. Matome, kad Jakobo antipodas turi aiškų tikslą, sunaikinti Jakobą. Įdomu ir tai, kad tam jis pasitelkia žmones. Žaidimai su žmonėmis tampa pavojingi patiems „dievams”. Matomai tamsiai apsirengęs vyriškis pats negali pakelti rankos prieš Jakobą. Galbūt veikia savotiškas apsaugos mechanizmas, tačiau žongliravimas žmonių jausmais, ju vedžiojimas už nosies ir abejonės sukėlimas ir buvo tas Achilo kulnas, kurį panaudojo antipodas žmogaus rankomis nužudydamas Jakobą. Šie vyrai tarytum simbolizuoja iki skausmo pasaulyje nuvalkiotas teorijas apie gėrio ir blogio kovą, tikėjimą ir abejonę. Jakobas suteikia žmonėms laisvą pasirinkimą nors ir savotiškai pastumėdamas juos link tam tikro apsisprendimo, o juodasis antipodas naudojasi žmonėmis kaip įrankiais, kurie padėtų sugriauti Jakobo pasaulį.

Esminis dalykas, kuris išryškintas visoje šioje istorijoje, yra būtent teisingo pasirinkimo problema. Iki paskutinės sezono serijos dauguma žiūrovų tikėjo, kad Lokas tikrai prisikėlė, įgavo naują tikėjimą, tapo dvasiniu vedliu, patraukė į save žmones. O pasirodo, kad viskas buvo tik klastotė, tobulai suvaidintas spektaklis paminantis bet kokį tikėjimą. Iškyla didžiulis klausimas, kaip atpažinti tikrą pranašą nuo apsimetėlio. Juk jeigu rimtai pagalvojus, kokių tikslų vedini lostai sprogdina ta bombą? Ar jie tai daro dėl savęs, ar dėl salos? Kažkodėl labiau peršasi išvada, kad dėl savęs. Vyksta aklas klaidžiojimas tamsoje. Žinoma, prie šių žmonių prisilietė Jakobas, tai tarytum ir yra tas tikėjimo orientyras.

Bet visgi stebint viską gana kritiška akimi, tai juodojo antipodo pasakymas, kad vėl atvyksta žmonės, kurie vėl kariaus, naikins ir griaus viską, yra teisingas. Visos problemos saloje kyla būtent dėl pačių žmonių veiklos ir destruktyvios prigimties. Jakobas ir jo antipodas atrodo tik stumdo kauliukus ant žaidimo lentos ir fiksuoja rezultatą, kuris kiek partijų laimėjo.

Tikėkimės, kad šeštame Lost sezone galėsime aiškiau atsakyti į klausimą, kur yra juoda, kur balta.